- šiauliškis
- šiauli̇̀škis, šiauli̇̀škė dkt.
.
.
šiauliškis — 1 šiaulìškis, ė adj. (2), šiaũliškis (1) 1. esantis, įsikūręs Šiauliuose: Prasidėjus kituose miestuose tokiam dideliam judėjimui, ir šiauliškė organizacija ėmėsi darbo rš. 2. gaminamas Šiauliuose: Šiaũliškiai batai DūnŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
šiauliškis — 2 šiaũliškis, ė smob. (1) DūnŽ, šiaulìškis (2) DŽ; Sln, Ser žr. šiaulietis: Šiaũliškiai nuo šeduvių savo kalba labai skirias Šd. 2. vakarų aukštaitis: Gruzdžiūse tie šiaũliškiai dirba tokį [stiprų] alų Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
prošiauliškis — prošiauliškis, ė adj. (1) artimas šiauliškiams, beveik šiauliškis: Ten biškį prošiauliškiai [gyvena] Vgr … Dictionary of the Lithuanian Language
apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language